LT  |  EN
Paieška    

Ketvirtinis žurnalas medikams
 
apie mus | redaktorių kolegija | naujausias numeris | archyvas | autoriams | kontaktai

Medicinos teorija ir praktika 2008 m. 14 tomas Nr. 4


Atsisiųsti PDF formatu

DINAMOMETRIJOS REIKŠMĖ MOTORINĖS FUNKCIJOS ATGAVIMO PROGNOZEI SVEIKSTANT PO GALVOS SMEGENŲ INFARKTO

Raminta Labutytė, Brigita Zachovajevienė, Tomas Venckūnas


Elektroninis paštas susirašinėjimui: ramintal@gmail.com

Reikšminiai žodžiai: galvos smegenų infarktas, dinamometrija, jėgos deficitas, asimetrija.
Reabilitacijos metu po galvos smegenų infarkto vis dar trūksta paprastų, informatyvių ir tikslių metodų raumenų jėgai matuoti. Svarbu išsiaiškinti, ar instrumentiniai tyrimai pakankamai informatyvūs galvos smegenų infarktą patyrusiųjų funkcijų atgavimo prognozei.
Tyrimo tikslas buvo įvertinti dinamometrinių parametrų informatyvumą galvos smegenų infarkto pažeistos motorinės funkcijos  atgavimo prognozei. Tiriamųjų kontingentą  sudarė 59‒73 metų  vyrai  ir moterys  (n=24),  sergantys  galvos  smegenų infarktu. Tiriamieji atrinkti naudojantis Pasaulinės sveikatos organizacijos pripažintu Barthel indeksu, kuris skirtas vertinti paciento savarankiškumą, ir pagal trumpą protinės būklės tyrimo testą, skirtą pažintinėms funkcijoms ir protiniam sutrikimui nustatyti. Testavimai buvo atliekami standartinio gydymo laikotarpio reabilitacijos įstaigoje pradžioje ir pabaigoje. Tiriamieji testuoti raumenų jėgos testavimui naudojant manualinį dinamometrą ir „Muscle and Sensory Testing“ protokolą. Buvo registruojamas abiejų kūno pusių maksimalus blauzdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų, pėdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų jėgos dydis. Be šių matavimų, tiriamieji turėjo atlikti atsistojimo-atsisėdimo testą. Visų tirtųjų raumenų jėga reabilitacijos pradžioje buvo asimetriška, palyginti su sveika  ir pažeista kūno pusėmis. Visų tirtų apatinių galūnių raumenų  jėgos dydžio vidurkis abiejose kūno pusėse  reabilitacijos pabaigoje  reikšmingai padidėjo, palyginti  su pradine  reikšme  (p<0,05). Pažeistos kūno pusės blauzdos tiesiamųjų ir lenkiamųjų, taip pat pėdos tiesiamųjų raumenų jėga padidėjo daugiau nei sveikos kūno pusės (p<0,05). Sveikos kūno pusės pėdos lenkiamųjų raumenų jėga padidėjo daugiau nei pažeistos kūno pusės (p<0,05). Raumenų jėgos deficitas tarp abiejų kūno pusių apatinių galūnių reabilitacijos pabaigoje sumažėjo. Pažeistos apatinės galūnės funkcijos atkurtos  labiau nei sveikosios (p<0,05). Galime teigti, kad apatinių galūnių raumenų  jėga tapo simetriškesnė, palyginti su pradine reikšme. Nustatyta stipri koreliacija tarp atsisėdimo-atsistojimo testo rezultatų reabilitacijos pabaigoje  ir visų tirtų raumenų jėgos vidurkio reabilitacijos pabaigoje (r=0,71; p<0,001).
Išvados. Pagal objektyvius dinamometrinius duomenis, apatinių galūnių raumenų jėga dėl reabilitacijos programos padidėjo visiems tiriamiesiems. Apatinių galūnių raumenų jėgos disbalansas dėl reabilitacijos programos efektyvumo sumažėjo, tačiau šio sumažėjimo sąsajos su pradiniu disbalanso dydžiu neaptikome. Vidutinė abiejų kojų raumenų jėga buvo tiesiogiai susijusi su gebėjimu atsistoti iš sėdimos padėties tiek reabilitacijos pradžioje, tiek pabaigoje. Pagal gautus raumenų jėgos dydžio rezultatus reabilitacijos pradžioje galime prognozuoti, kaip pacientas atliks atsistojimo-atsisėdimo testą reabilitacijos pabaigoje, ir atvirkščiai. Raumenų jėgos deficitas dėl reabilitacijos programos reikšmingai sumažėjo, tad apatinės galūnės pagal raumenų jėgą tapo simetriškesnės.


© 2017 Medicinos teorija
ir praktika

SL 1747
ISSN 1392-1312
Redakcijos adresas:
„Medicinos teorija ir praktika”
V. Grybo g. 32
10318 Vilnius, Lietuva
Tel. (8 ~ 5) 247 6309
El. paštas

Programavimas: www.mikrospektras.lt - interneto svetainių kūrimas