LT  |  EN
Paieška    

Ketvirtinis žurnalas medikams
 
apie mus | redaktorių kolegija | naujausias numeris | archyvas | autoriams | kontaktai

Medicinos teorija ir praktika 2012 m. 18 tomas Nr. 4.1


Atsisiųsti PDF formatu

GILIŲJŲ VENŲ TROMBOZĖS GYDYMO HEPARINAIS PATIRTIS VILNIAUS MIESTO KLINIKINĖS LIGONINĖS KRAUJAGYSLIŲ CHIRURGIJOS KLINIKOJE

Vytautas Triponis, Tomas Vilkevičius, Elvyra Stanevičiūtė, Mirutė Dumčiuvienė


Elektroninis paštas susirašinėjimui: vytautas.triponis@mf.vu.lt

Reikšminiai žodžiai: giliosios venos, trombozė, heparinas, plautinės arterijos trombembolija.

Darbo tikslas. Išanalizuoti pacientų, gydytų dėl kojų giliųjų venų trombozės (GVT), demografinius, anatominius ir klinikinius duomenis bei įvertinti gydymo heparinais veiksmingumą.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyvinis tyrimas atliktas Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos klinikoje 2009 01 01–2012 09 01. Nagrinėti anatominiai, demografiniai ir klinikiniai rizikos veiksniai. Pacientai gydyti nefrakcionuotu heparinu, mažos molekulinės masės heparinais ir vitamino K antagonistais.

Rezultatai. Ištirtas 151 ligonis, iš jų – 58,3 proc. vyrų ir 41,7 proc. moterų. Vidutinis pacientų amžius – 61,33 m. SN ± 18,98 m., 60,3 proc. pacientų buvo ≥ 60 metų. Visi pacientai (100 proc.) skundėsi apatinės galūnės edema ir skausmu. Dusuliu skundėsi 5,96 proc. Jiems kompiuterine tomografija diagnozuota plaučių arterijos trombembolija. Vidutinė hospitalizacijos trukmė – 6,6 dienos (SN ± 2,79): 2,79 paros (SN±1,14) reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ir 3,83 dienos (SN ± 2,88) kraujagyslių chirurgijos skyriuje. Dažniausias rizikos veiksnys buvo ortopedinės, pilvo ir mažojo dubens organų operacijos (52,3 proc.). Kiti veiksniai – buvusi GVT (23,17 proc.), nutukimas (25,16 proc.), traumos (19,2 proc.), rūkymas (17,88 proc.), širdies nepakankamumas (14,56 proc.), piktybinės ligos (13,24 proc.), alkoholio vartojimas (6,62 proc.), nėštumas (5,29 proc.). Traumos buvo dažnesnės tarp vyrų (p = 0,003).

Trombozės lokalizacijos: šlaunies ir distalinių venų trombozė – 49,68 proc., klubo, šlaunies ir distalinių venų trombozė – 25,17 proc., klubo ir šlaunies venų trombozė – 10,59 proc. Išplitusių trombozių buvo daugiau nei vien proksimalinių ar vien distalinių (p < 0,00001), proksimalinių – daugiau nei distalinių (p = 0,00003). Visi pacientai buvo gydomi nefrakcionuoto heparino infuzija, vėliau – mažos molekulinės masės heparinu, ankstyva mobilizacija. 150 pacientų baigus gydymą ligoninėje registruotas pagerėjimas. Viena pacientė mirė dėl plaučių arterijos trombembolijos.

Išvados. GVT dažniau sirgo vyrai. Vyresni nei 60 m. pacientai turi didesnę riziką susirgti GVT. Dažniausi GVT rizikos veiksniai buvo ortopedinė operacija, pilvo ar mažojo dubens organų operacijos. Kiti dažnai pasitaikę rizikos veiksniai buvo nutukimas, GVT anamnezėje, traumos, rūkymas, širdies nepakankamumas, piktybinės ligos, alkoholio vartojimas, nėštumas. Dažniausia lokalizacija buvo šlaunies ir distalinių venų trombozė. Gydant heparinais ir ankstyva mobilizacija visiems pacientams per vidutiniškai 5–6 paras sumažėjo kojų edema ir skausmas. Plaučių arterijos trombembolija gydant GVT heparinais ir ankstyva mobilizacija yra reta komplikacija.


© 2018 Medicinos teorija
ir praktika

SL 1747
ISSN 1392-1312
Redakcijos adresas:
„Medicinos teorija ir praktika”
V. Grybo g. 32
10318 Vilnius, Lietuva
Tel. (8 ~ 5) 247 6309
El. paštas

Programavimas: www.mikrospektras.lt - interneto svetainių kūrimas