LT  |  EN
Paieška    

Ketvirtinis žurnalas medikams
 
apie mus | redaktorių kolegija | naujausias numeris | archyvas | autoriams | kontaktai

Medicinos teorija ir praktika 2012 m. 18 tomas Nr. 4.2


Atsisiųsti PDF formatu

ODOS PAŽEIDIMAI PO INKSTO TRANSPLANTACIJOS (LITERATŪROS APŽVALGA)

Edita Saukaitytė, Laurynas Rimševičius, Marius Miglinas


Elektroninis paštas susirašinėjimui: saukaityte.edita@gmail.com

Reikšminiai žodžiai: inksto transplantacija, imunosupresija, odos vėžys.

Ilgalaikis išgyvenamumas po inksto transplantacijų gerėja, tačiau kartu su juo atsiranda įvairių komplikacijų, susijusių su ilgalaike imunosupresija. Odos pažeidimai yra viena jų. Potransplantaciniai odos pažeidimai apima bakterines, grybelines, virusines infekcijas, kortikosteroidų sukeltą aknę ir kitas, bet svarbiausias ir gyvybei pavojų keliantis yra odos vėžys. Asmenys po inksto transplantacijos turi kur kas didesnę odos vėžio riziką nei bendra populiacija. Ateityje transplantuotų asmenų mirtingumas nuo vėžio pralenks mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų.

Dažniausiai pasireiškia nemelanominis odos vėžys – plokščiųjų ir bazalinių ląstelių karcinomos, piktybinė melanoma, Kapoši sarkoma, limfomos ir kiti. Odos vėžys transplantuotiems asmenims dažnai būna daugybinis ir agresyvus, linkęs metastazuoti. Odos vėžio riziką didina imunosupresinių vaistų vartojimas, saulės poveikis, onkogeniniai virusai, šviesi oda, šviesūs ar raudoni plaukai. Rizikos veiksnių žinojimas ir jų modifikavimas gali sumažinti odos vėžio riziką ar padėti išvengti letalių išeičių. Šiame straipsnyje apžvelgiami odos vėžio rizikos veiksniai, pagrindinės odos vėžio formos ir gydytojo nefrologo vaidmuo potransplantacinio odos vėžio profilaktikoje.


© 2017 Medicinos teorija
ir praktika

SL 1747
ISSN 1392-1312
Redakcijos adresas:
„Medicinos teorija ir praktika”
V. Grybo g. 32
10318 Vilnius, Lietuva
Tel. (8 ~ 5) 247 6309
El. paštas

Programavimas: www.mikrospektras.lt - interneto svetainių kūrimas