LT  |  EN
Paieška    

Ketvirtinis žurnalas medikams
 
apie mus | redaktorių kolegija | naujausias numeris | archyvas | autoriams | kontaktai

Medicinos teorija ir praktika 2012 m. 18 tomas Nr. 4.2


Atsisiųsti PDF formatu

KATETERINIO SEPSIO SUKĖLĖJŲ IR RIZIKOS VEIKSNIŲ HEMODIALIZUOTIEMS PACIENTAMS NUSTATYMAS IR ĮVERTINIMAS

Tomas Strainys, Sandra Beržanskytė, Laurynas Rimševičius, Marius Miglinas


Elektroninis paštas susirašinėjimui: tstrainys@yahoo.com

Reikšminiai žodžiai: centrinės venos kateteris, hemodializė, rizikos veiksnys, kateterinis sepsis.

Tyrimo tikslas. Nustatyti ir įvertinti kateterinio sepsio išsivystymo hemodializuotiems pacientams atvejų dažnį, rizikos veiksnius, pagrindinių kateterinio sepsio sukėlėjų pasiskirstymą.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas retrospektyvinis atvejo – kontrolės tyrimas VULSK Nefrologijos centre. Išanalizuoti 300 2009 – 2011 m. hemodializuotų pacientų medicininiai duomenys. Į galutinę analizę pateko 143 pacientai. Atvejų grupę sudarė 63 hemodializuoti pacientai, kuriems išsivystė kateterinis sepsis, diagnozuotas remiantis klinika, laboratorinių tyrimų duomenimis ir teigiamu kraujo arba kateterio (jei jis buvo pašalintas) pasėliu. Į kontrolinę grupę atsitiktine atranka pateko 80 hemodializuojamų pacientų, kuriems nė karto nebuvo išsivystęs kateterinis sepsis. Nagrinėta demografinių (lytis, amžius) ir klinikinių duomenų (sukėlėjai, centrinės venos kateterio lokalizacija, inkstų nepakankamumo priežastys, cukrinis diabetas, aterosklerozė, arterinė hipertenzija, imunosupresija) įtaka kateterinio sepsio išsivystymui.

Rezultatai. Kateterinis sepsis išsivystė 63 (21 proc.) dializuotiems pacientams. Pagrindiniai kateterinio sepsio sukėlėjai buvo Staphylococcus aureus – 35 (55,56 proc.), Staphylococcus coagulasae (-) – 13 (20,63 proc.) ir Klebsiella oxytoca – 5 (7,94 proc.). Lyginant tiriamųjų grupes paaiškėjo, kad kateterinio sepsio išsivystymas statistiškai reikšmingai buvo susijęs su imunosupresija (n = 8 (12,69 proc.), p < 0,05) ir kateterio lokalizacija. Kateterinis sepsis išsivystė visiems pacientams su centrinės venos kateteriu v. femoralis bei v. iliaca externa (2 (3,17 proc.) ir 3 (4,76 proc.), p < 0,05). Tarp kitų kateterio lokalizacijų (v. jugularis interna, v. subclavia) statistiškai patikimo skirtumo nebuvo. Pacientų amžius, lytis, inkstų nepakankamumo priežastis, cukrinis diabetas, aterosklerozė, arterinė hipertenzija didesnės įtakos kateterinio sepsio išsivystymui neturėjo (p > 0,05).

Išvados. Dažniausi kateterinio sepsio sukėlėjai buvo S. aureus, S. coagulasae (-), K. oxytoca. Kateterinis sepsis dažniau išsivystė centriniam venos kateteriui esant v. femoralis ir v. iliaca externa bei imunosupresuotiems pacientams.


© 2017 Medicinos teorija
ir praktika

SL 1747
ISSN 1392-1312
Redakcijos adresas:
„Medicinos teorija ir praktika”
V. Grybo g. 32
10318 Vilnius, Lietuva
Tel. (8 ~ 5) 247 6309
El. paštas

Programavimas: www.mikrospektras.lt - interneto svetainių kūrimas