LT  |  EN
Paieška    

Ketvirtinis žurnalas medikams
 
apie mus | redaktorių kolegija | naujausias numeris | archyvas | autoriams | kontaktai

Medicinos teorija ir praktika 2012 m. 18 tomas Nr. 4.2


Atsisiųsti PDF formatu

KOKYBINIS IR KIEKYBINIS HERPES SIMPLEX VIRUSO DNR NUSTATYMAS LYTINIŲ ORGANŲ BĖRIMUOSE

Eglė Aukštuolienė, Arvydas Ambrozaitis, Göran Friman, Daiva Bartkevičienė, Jonas Blomberg


Elektroninis paštas susirašinėjimui: egle.aukstuoliene@gmail.com

Reikšminiai žodžiai: herpes simplex virusas, lytinių organų herpetinė infekcija, polimerazės grandininė reakcija.

Darbo tikslas. Diagnozuoti lytinių organų herpeso virusinę infekciją, nustatant herpes simplex viruso tipą ir kiekį odos bei gleivinių bėrimuose realaus laiko polimerazės grandininės reakcijos metodu; įvertinti lytinių organų herpes simplex infekcijos rizikos veiksnius.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Į tyrimą įtraukti 54 pacientai su lytinių organų bėrimais, įtariant herpes simplex infekciją, bei 50 kontrolinių asmenų be jokių objektyvių ir subjektyvių herpetinės infekcijos požymių. Mėginiai iš odos pažeidimų ištirti atliekant kiekybinę realaus laiko polimerazės grandininę reakciją ir nustatant herpes simplex viruso tipą bei kiekį. Pacientų ir kontrolinių asmenų kraujo mėginiai ištirti imunofermentiniu (ELISA) metodu antikūnams prieš 1 ir 2 tipo herpes simplex virusą aptikti. Visi dalyviai užpildė pateiktą anketą apie sociodemografinius duomenis, herpeso virusinę infekciją ir lytiškai plintančias ligas anamnezėje bei seksualinius įpročius.

Rezultatai. Herpes simplex infekcija diagnozuota 45/54 (83,3 proc.) pacientams: virusas nustatytas 40/54 (74,1 proc.) pacientams odos ir gleivinių bėrimuose (herpes simplex 1 tipo virusas rastas 6/40 (15 proc.) mėginiuose, 2 tipo – 34/40 (85 proc.) mėginiuose); 5 pacientų serume rasti anti-HSV-2 IgG antikūnai, nors polimerazės grandininė reakcija buvo neigiama. Iš 40 pacientų, kurių polimerazės grandininė reakcija buvo teigiama, 39 (97,5 proc.) turėjo matomas pūsleles ir/ar opeles, 26 (65 proc.) pacientams bėrimų trukmė buvo trumpesnė nei 5 dienos. Viruso kopijų skaičius genitalijų bėrimuose buvo didesnis pirmojo epizodo metu, palyginti su recidyvais, tačiau šis skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas (p = 0,535). Anti-HSV1 IgG antikūnai nustatyti 39 (86,7 proc.) pacientų ir 45 (90 proc.) kontrolinių asmenų kraujo serume, anti-HSV 2 IgG antikūnai – 31 (68,8 proc.) paciento ir 7 (14 proc.) kontrolinių asmenų serume. Pacientai, palyginti su kontroline grupe, nurodė daugiau lytinių partnerių, lytiškai plintančių ligų, oralinių lytinių santykių atvejų anamnezėje ir ankstesnę lytinio gyvenimo pradžią.

Išvados. Herpes simplex antro tipo virusas buvo pagrindinė lytinių organų herpetinės infekcijos priežastis. Polimerazės grandininė reakcija dažniausiai yra teigiama, esant kliniškai matomoms negydytoms herpetinėms opelėms. Tipo specifiniai serologiniai tyrimai padeda nustatyti besimptomius herpes simplex antro tipo viruso turėtojus bei diagnozuoti infekciją, kai yra klinikiniai požymiai, tačiau viruso DNR bėrimuose neaptinkama. Ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, didesnis lytinių partnerių skaičius, lytiškai plintančios infekcijos ir oraliniai lytiniai santykiai – lytinių organų herpeso virusinės infekcijos rizikos veiksniai.


© 2017 Medicinos teorija
ir praktika

SL 1747
ISSN 1392-1312
Redakcijos adresas:
„Medicinos teorija ir praktika”
V. Grybo g. 32
10318 Vilnius, Lietuva
Tel. (8 ~ 5) 247 6309
El. paštas

Programavimas: www.mikrospektras.lt - interneto svetainių kūrimas